- benkartėti
- ×benkartė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. virsti benkartu, išsigimti: Tojė̃ giminė benkartė́te išbenkartė́jo, t. y. iš benkartų tik benkartos gimsta, išėjo į benkartas J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
benkartėti
Look at other dictionaries:
išbenkartėti — ×išbenkartėti intr. išsigimti, išvisti: Išbenkartėjo tos mano obelys, nė vienos doros nebeliko Brs. Mūsų kiaulės išbenkartėjo, reiks jau kitą veislę taisytis Užv. benkartėti; išbenkartėti … Dictionary of the Lithuanian Language
